Fasado šiltinimas: kur taupyti, o kur jokiu būdu ne?

Ką rinktis – polistirolą, vatą ar purškiamą šiltinimą? Straipsnyje aptariame, kurios medžiagos tinka gyvenamajam namui, kur galima sutaupyti, o kur griežtai nevertėtų taupyti.

Fasado šiltinimas: kur taupyti, o kur jokiu būdu ne?

Polistirolas, vata ar purškiamos medžiagos – ką rinktis ir kodėl

Tinkamai apšiltintas fasadas ne tik mažina šildymo išlaidas, bet ir užtikrina komfortą bei pastato ilgaamžiškumą. Tačiau daugelis besistatydami ar renovuodami susiduria su tuo pačiu klausimu: kokią šiltinimo medžiagą pasirinkti ir kur galima sutaupyti, o kur geriau neeksperimentuoti? Rinka siūlo kelis pagrindinius variantus – polistirolą, mineralinę vatą ir šiuolaikines purškiamas sistemas. Kiekvienas sprendimas turi savo privalumų ir rizikų.

Polistirolas – populiarus, bet ne visada universalus. Tai viena iš pigiausių šiltinimo medžiagų, plačiai naudojama individualiuose namuose. Pagrindinis jo privalumas – geras šilumos izoliacijos koeficientas ir maža kaina. Tačiau verta žinoti, kad polistirolas yra mažai garus praleidžianti medžiaga, todėl nerekomenduojamas ten, kur svarbi sienų „kvėpavimo“ savybė. Netinkamai įrengtas šiltinimas gali sukelti drėgmės kaupimąsi ir pelėsį viduje.

Mineralinė vata – kai prioritetas kokybė ir kvėpuojančios sienos. Tai brangesnis sprendimas, tačiau labiau tinkamas aukštos klasės renovacijoms ar A++ energinės klasės pastatams. Vata yra nedegi, puikiai izoliuoja garsą, leidžia sienoms kvėpuoti. Tačiau jos montavimas reikalauja daugiau kruopštumo – svarbu apsauga nuo drėgmės, teisingas sluoksnių sumontavimas. Jeigu viskas atlikta tinkamai – tai ilgalaikis ir kokybiškas sprendimas.

Purškiamos sistemos – inovatyvu, bet ne visiems. Poliuretano putos ar kitos purškiamos medžiagos naudojamos dažniau pramoniniuose objektuose, tačiau vis dažniau atsiranda ir privačiuose namuose. Jos leidžia greitai ir sandariai užpildyti nelygius paviršius, tačiau šios sistemos reikalauja profesionalios įrangos ir kvalifikuotų meistrų. Taip pat būtina įsitikinti, kad medžiaga turi reikiamus sertifikatus ir tinka gyvenamajam naudojimui.

Kur galima taupyti? Galima rinktis pigesnį polistirolą, jei pastatas nėra labai aukštų reikalavimų klasės, o jo paskirtis – ne nuolatinis gyvenimas. Taip pat galima sutaupyti renkantis pigesnę fasado apdailą, tačiau ne pagrindinę izoliacinę medžiagą. Dar vienas būdas – tinkamai suplanuoti darbus: kai montavimas atliekamas greitai ir be broko, sumažėja papildomos išlaidos.

Kur taupyti negalima? Izoliacijos storis – ne vieta kompromisui. Taip pat negalima taupyti ant tvirtinimo elementų, klijų, kampų armavimo – net ir pati geriausia vata ar polistirolas neteks efektyvumo, jei bus blogai sumontuotas. Nereikia rizikuoti ir su neaiškios kilmės produktais – vienos dėžės skirtumas gali kainuoti visą fasado kokybę.

Išvada. Fasado šiltinimas – tai ilgalaikis sprendimas, kuriam reikalingas balansas tarp kainos, efektyvumo ir kokybės. Pagrindinė taisyklė paprasta: taupyti galima tik ten, kur tai neturi įtakos šiluminei varžai ir montavimo kokybei. O investicija į geras medžiagas ir profesionalų darbą atsiperka kiekvieną žiemą – mažesnėmis sąskaitomis ir didesniu komfortu.